Ketvirta istorija:

Geležimi apsikaustę, su raudono kalavijo ir kryžiaus ženklu ant baltų apsiaustų, veržėsi riteriai į kraštą. Be gailesčio jie sudegindavo sodybas, grobdavo maistą, pašarą, turtą, žudydavo žmones arba išsivesdavo juos į nelaisvę.  Apylinkių gyventojai skubėdavo slėptis į piliakalnyje stūksančią pilį.

Vieną kartą juos užpuolė ypač didelė riterių kariuomenė. Su neregėta narsa kovėsi pilies gynėjai, kad net upelė Ūgė pavargo klausytis raudų, aimanų ir dejonių. Pagailo jai žmonių liejamo kraujo, tad ji pasuko savo vagą į Tatulą ir jos abi apjuosė piliakalnį, paskandindamos šarvuotus riterius. Taip upės išgelbėjo narsiuosius gynėjus nuo nuožmiųjų užpuolikų.