Pirma istorija piliakalnyje:

Kartą naktigonėje vyrai ganė arklius ir šildėsi prie laužo. Staiga nuo piliakalnio lazdele švytuodamas atėjo gražus ponaitis. Pasisveikinęs ponaitis įbedė lazdelę ir ėmė prieš ugnį šildytis rankas. Vienas iš vyrų paklausė: „Gal, ponaitis, rūkai?“ Šis atsakęs, kad nerūko. Tada naktigonis Jurgis Čirvydas pasiūlė šniaukščiamos tabokos. Ponaitis paėmė, bet šniaukštė ne pro nosį, o pro burną. Vyrai nusigando pamatę, kad ponaičio nosis… be skylių. Vos tik sugiedojo gaidžiai, ponaitis net neatsisveikinęs pakilo ir nuskubėjo į kalną. Tuoj pasigirdo baisus trenksmas ir naktigonius apsėmė vanduo.